Vėdinimas

Gerai izoliuotame pastate be vėdinimo arba su nepakankamu vėdinimu nuolat būnantys žmonės dažnai skundžiasi neaiškios kilmės negalavimais: galvos skausmais, alerginiais susirgimais, nemiga, nedarbinga nuotaika. Šis seniai pastebėtas reiškinys pavadintas „ligoto pastato sindromu“. Vieno tyrimo duomenimis, miestietis vidutiniškai net 80% laiko praleidžia uždarose patalpose. Tai parodo vėdinimo svarbą žmogaus sveikatai.

Taip pat yra keletas priežasčių, dėl kurių būtina vėdinti tam tikros paskirties patalpas:

•           Gamyklose, kuriose gaminamos ar naudojamos sprogios ir degios mežiagos (pvz.,dažai, lakai ir pan.) neišvėdinus patalpų kiltų realus gaisro ar sprogimo pavojus.

•           Drėgnose patalpose (pvz., baseinuose) vėdinant būtina šalinti perteklinę drėgmę, nes kitaip atsiranda pelėsių, nuo drėgmės genda įvairios pastato konstrukcijos, suprastėja medžiagų termoizoliacinės savybės.

Kad būsto oras būtų sausas ir švarus, šviežias srautas būtinai turi tekėti iš išvėdintų patalpų į neišvėdintas. Jei patalpa yra sandari, o oras patenka per langus, pageidautina, kad oras patalpoje pasikeistų nuo 0,5 iki 0,8 karto per valandą. Čia pateikiama lentelė nurodo oro apykaitą, esant tam tikrai vėdinimo būsenai.